Būti mama – tai džiaugsmas ar iššūkis?

343

Labai dažnai susimąstome apie tai – juk motinystė tai ne tik vaikų šypsenos ir pasiekimai, bet ir bemiegės naktys, ir atsakomybė už jų sveikatą ir veiksmus. Jeigu vaikų auginimą matote tik iš šalies – tikriausiai gali pasirodyti, kad viskas labai paprasta ir aišku. Ir labai lengva. Dar labai lengva būti mama, kai stebi kino filmų herojes (jos ir pagimdo per vieną atodūsį). Arba kai žiūri nostalgiškus vintage stiliaus atvirukus.

Pirmą kartą suvokiau, kad nemoku būti organizuota ir gąsdina naujasis vaidmuo, kai parsivežėme pirmąją dukrelę Mildą. Išvažiuojant iš ligoninės, slaugytoja liepė ją numaudyti. Ir ką jūs manot – mes du išsilavinę žmones nesugebėjome to padaryti – iš pradžių neturėjome virinto vandens, paskui jam užvirus, reikėjo jį atšaldyti, dar vaikas užsimanė valgyti ir miegoti. Abu su vyru, pavargę ir suirzę, paguldėme ją miegot nemaudytą. Manot, kad kas nors atsitiko? Nieko. Bet kitą rytą viską atlikome sklandžiai. Ir taip vis mokėmės iš naujo gyventi šeimoje, bet jau trise.

Su kitais buvo jau lengviau – žinojome, ko tikėtis. Ne lengva, o lengviau. Ypač, kai visi trys serga.

Pasak delfi.lt pristatomos autorės Dr. Susan Jeffers, kuri savo knygoje „I’m Okay, You’re a Brat!“ teigia, kad moterims sąmoningai buvo nepasakojama tai, kaip sunku būti motina. Kai moteris susiduria su savo pačios bejėgiškumu ir neigiamais jausmais, ji sutrinka ir nutyla, gėdydamasi dėl to, ką išgyvena. Šiame straipsnyje išskiriama, kas dažniausiai nustebina moteris tapusias mamomis:

-kiek reikia globos; – visa apimantis atsakomybės jausmas; – miego ir asmeninio laiko trūkumas; – suirusi namų tvarka; – susvetimėjimo su išoriniu pasauliu jausmas; – kaltė dėl nesugebėjimo atitikti supermamos standartų; – fizinis išsekimas; – santuokinės harmonijos sutrikdymas; – tai, kiek jos myli tą mažą būtybę savo gyvenime ir ja rūpinasi.

Aišku, būti mama nėra tik tai – kai mažos rankutės apsiveja kaklą ir sušnibžda: „Aš Tave myliu“, arba kai sužiba akys žiūrėdamos į mane, kaip į stebuklą – negaliu sakyti, kad motinystė nėra džiaugsmas. Užpildo pilnatvė. Taip šilta pasidaro širdy.

Tikriausiai, kaip ir visame kame, taip ir motinystėje svarbiausia pusiausvyra tarp pareigų ir malonumų. Aišku, pastarųjų gali būti ir perviršis.

Bet žinojimas, ko galima tikėtis, juk niekam nėra pamaišęs. Manau, kad dar prieš planuojant vaikus, reiktų pasidomėti kas vyksta už gimdymo palatos durų, kaip jaučiasi mamos grįžusios namo su vaikais, kaip gyvena draugė, auginanti mažylį. Ir tik nesakykite, mums taip nebus. Tik žinokite, kad taip būna. Ir pasiruoškite iš anksto, o jei bus lengviau negu tikėjotės ar pasakojo – žinokit, kad esate nuostabi mama.

Ką manote Jūs?