Kiek kainuoja Juodasis penktadienis?

277

„Juodasis penktadienis“ 2018 m. lapkričio 23 d. – masinių išpardavimų diena, kuri tradiciškai vyksta Amerikoje po Padėkos dienos. Ši komerciškai pelninga diena netrukus tapo mėgiama visame Vakarų pasaulyje. Nuo šios dienos prasideda šventinis periodas, svarbus ekonomikai – maždaug 30 % metinės mažmeninės prekybos vyksta tarp „Juodojo penktadienio” ir šv. Kalėdų.

Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (National retail federation – anglų k.) duomenimis, šis intensyvus laikotarpis trunka visą lapkritį ir gruodį. Federacija prognozuoja, kad 2018 m. pardavimai padidės 4,1 %. Vartotojų apklausos duomenimis, Amerikoje šventiniu laikotarpiu pirkėjai tikisi išleisti vidutiniškai 1,007.24 USD, iš kurių daugiau nei pusę sumos skirs dovanoms, kitus – maistui, dekoracijoms, gėlėms, atvirukams, sezoniniams pasiūlymams ir akcijoms.

Per pastaruosius 15 metų mažmeninės prekybos vidutinis metinis padidėjimas šventiniu laikotarpiu siekia 2,5 %, o nuo 2008 m. finansinės krizės didėjimas siekia 3,5 % kasmet. Geriausi išpardavimų pasiūlymai vis dažniau prasideda nebe „Juodąjį penktadienį“, bet vis anksčiau. Populiarėja internetinių parduotuvių apsipirkimai – „Kibernetiniai pirmadieniai“ (Cyber Mondays – anglų k.), o konkurencija vis nuožmėja – parduotuvės prigalvoja įvairiausių naujovių siekiant išgauti kiekvieną eurą iš pirkėjų.

Tačiau nepaisant ekonominės naudos, pirkimų vajus per 24 valandas stipriai pagilina ilgalaikes pasekmes aplinkai: pradedant padidėjusia oro tarša automobilių spūstyse, suintensyvėjusiu pašto siuntų išvežiojimu, pakuočių atliekomis, baigiant daiktais, kurie buvo įsigyti neapgalvotai. Ekonominės elgsenos tyrimai atskleidė, jog žmonių kognityviniai gebėjimai riboti, o savikontrolė laidojama po siekiu greitai patirti pasitenkinimo jausmą.

Greitosios mados pramonė su H&M ir Zara priešakyje nuo 2000 m. padvigubėjo – 2014 m. buvo pagaminta virš 100 milijardų vienetų drabužių. Vidutiniškai žmogus įsigyja 60 % daugiau drabužių nei prieš 15 metų ir dėvi juos perpus trumpiau. Dėvėtų drabužių pardavimai pasaulio rinkoje siekia 4,3 milijonų tonų kasmet, iš kurių 1,5-2 milijonai tonų sugeneruojama vien Europoje. Dauguma šių drabužių nebus dėvimi antrą kartą – drabužių perpardavėjai jau persipildę mūsų nebemėgstamais drabužiais. Tik 10-12 % geriausios kokybės drabužių perparduodama vietoje, likusieji keliauja į Pietų pusrutulio šalis, tačiau ir kai kurios šių šalių jau ketina riboti įvežimą, kad apsaugotų vietinės produkcijos rinką. Viltį teiktų tekstilės perdirbimo technologijos, kurių dėka būtų galima gauti žaliavą ir panaudoti gamyboje antrą kartą, tačiau jos dar neįmanomos. Tai reiškia, jog kiekvienas drabužis, kurį įsigyjame šiandien, netrukus taps šiukšle. Be drabužių pramonės, atliekos intensyviai kuriamos ir kitose sferose:

  • mes kasmet išmetame 7,2 milijono tonų maisto ir daugiau nei pusė jos tinkamo valgyti. Tuo tarpu 1 iš 7 žmonių visame pasaulyje maisto stokoja.
  • Mes per minutę nuperkame milijonus plastikinių butelių. Dauguma šio plastiko patenka į vandenyną. Iki 2050 m. vandenyne bus daugiau plastiko, nei žuvies.
  • Gamybos procesas (žemės ūkis, maisto perdirbimo procesas) iš esmės daro didelį poveikį aplinkai, tačiau namų ūkiai taip pat daro poveikį per mitybos pasirinkimus ir įpročius, energijos vartojimu maisto gamybai ir atliekų susidarymu.
  • Kasmet maždaug 1/3 visos pagaminto maisto, t.y. 1,3 mlrd. tonų, kurių vertė yra maždaug 1 trilijonas dolerių – supūva vartotojų ir mažmenininkų šiukšledėžėse, arba sugenda dėl prastų transportavimo ir derliaus nuėmimo metodų.
  • 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje turi antsvorio arba nutukę.
  • Dirvožemio degradacija, netvarus vandens naudojimas, per didelis žuvų išgaudymas ir vandenų aplinkos degradacija – visa tai mažina gamtinių išteklių galimybę visiškai atsinaujinti.
  • Maisto sektorius sudaro apie 30 % viso pasaulio energijos suvartojimo ir sudaro apie 22 % visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Šaltinis: https://www.un.org/sust…/sustainable-consumption-production/

Simbolinė „Nepirksiu nieko diena“ kviečia vartotojus stabtelėti ir apmąstyti, ko iš tiesų reikia. Zali.lt ir Asociacija „Litdea“ palaiko „Nepirksiu nieko dienos“ žinutę – atsikvėpkime ir nedideliais, bet tvariais žingsniais siekime darnos su aplinka. Ackiją palaiko jau per 860 žmonių: https://www.facebook.com/events/258631661675040

Jei rengiate tvaraus vartojimo iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje, prašome pasidalinti dienos minėjimo renginyje, kad ir kiti galėtų prisidėti.

Tomas Kurapkaitis
Asociacija Litdea Prezidentas