Lietuva – geriausiai miškus saugojanti valstybė pasaulyje! Tai paaiškėjo Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą

297

geriausiai tvarkomi miskai

Pagal miškų išsaugojimo vertinimą, mūsų šalis pripažinta pirma pasaulyje. Mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995-2010 m.); miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.).

Įvairių sričių mokslininkai nuolat renka duomenis apie kiekvienos 132 pasaulio valstybių padėtį aplinkosaugos išsaugojimo srityje. Lietuvos artimiausi kaimynai užėmė šias vietas: Latvija ir Baltarusija – 32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-ioje, Švedija – 64-oje, Estija – 75-oje.

Patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, jog Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris – nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris – 25 mln. kubinių metrų. Vidutinis medienos tūris viename hektare per pastaruosius 10 metų padidėjo 13 kub. metrų ir šiuo metu siekia 237 kub. metrų viename hektare, o bendras sukauptas medynų tūris visuose miškuose nuo 2001 metų padidėjo 38 mln. kub. metrų, taip pat bendras metinis medienos tūrio prieaugis padidėjo nuo 16,1 mln. iki 16,6 mln. kub. metrų.

Šiuo metu Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus yra iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų medienos, t.y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio! Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, ir kartu ji sudaro prielaidas pakankamai veiksmingai funkcionuoti šalies miškų ūkio sektoriui, patenkinti suderintus pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų vartotojų medienos poreikius. Medienos prieaugio neviršijanti miško kirtimo apimtis turi būti išlaikoma ir ateityje.

Miškų urėdijų patikėjimo teise valdomuose miškuose visais kirtimais per 2011 metus iškirsta 3924 tūkst. m3, per 2010 metus iškirsta 3754 tūkst. m3 (2000 m. buvo iškirsta 4 mln. m3, t.y. 50 proc. prieaugio).
Valstybiniuose miškuose nuo 2005 m. neplynų kirtimų plotas sudaro 22-27 proc. nuo viso pagrindinių miško kirtimų ploto.

Tiesioginis valstybės turto vertės didinimas yra ir miškų plotų plėtimas. Mokslininkų skaičiavimu, per 10 metų valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų vien kaupiant medienos tūrį, t. y. neiškertant viso medienos prieaugio ir sodinant naujus miškus. Yra formuojamas stereotipas, kad miškininkai Lietuvoje kerta daug miškų. Tiesa ta, kad vien 2001–2011 m. pasodinome beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Galėtume jų įveisti ir daugiau, tačiau laisvos valstybinės žemės mums perduodama mažai. Daug investuojama į modernius medelynus. Daugiau nei 90 proc. visų miškų urėdijose išauginamų sodmenų skirta miškų atkūrimui ir naujų įveisimui valstybiniuose bei privačiuose miškuose.

Ir skaičiai rodo, kad, palyginti su ankstesniaisiais metais, valstybiniai miškai veiklos ir pelno mokesčių šalies biudžetui sumoka 16 kartų daugiau (1995 m – 7 mln. ir 2011 m. – 114 mln. Lt), o visų mokesčių santykis su gautomis pajamomis yra 42 % (didžiausias procentas Europoje), nekalbant apie didžiulę pažangą kituose miškininkystės baruose, sukurtą pažangą miškų atkūrimo sistemą ir dar daug kitų itin svarbių darbų. Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia:

Lietuva…………………………16,3 proc.
Lenkija…………………………10,4 proc.
Suomija………………………..13,9 proc.
Žemutinė Saksonija………. 10,5 proc.,

O generuojama turto grąža Lietuvoje – 8,4 proc., Švedijoje – 7,1 proc. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. Akademiko A.Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga (2012 m.).

Krizė Lietuvoje įsismarkavo 2009 metais, o jau 2008 metų rugpjūčio mėnesį Generalinė miškų urėdija parengė pirmąjį Lietuvoje recesijos ekonominės krizės pasekmių valdymo planą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti negatyvių ekonominių padarinių valstybės įmonių miškų urėdijų veiklai likvidavimą bei pagrindinių miškų urėdijų funkcijų ir miškų ūkio darbų, apimančių miškų atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, vykdymą galimos ekonominės recesijos atveju.

2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusios vėtros padarinius pavyko laiku sutvarkyti, nes pirmą kartą žinybos istorijoje visų miškų urėdijų sutelktomis pastangomis ir jų turima technika keliose nukentėjusiose miškų urėdijose operatyviai likviduoti škvalo padariniai. Nors vėtros išlaužtos ir išverstos medienos kiekis valstybiniuose miškuose siekė daugiau nei milijoną kietmetrių, mobilizuojant miškų urėdijų pajėgas ir perskirstant kirtimų apimtis miškų urėdijose, metinė kirtimo norma nebuvo viršyta. Prieš kelerius metus patvirtintoje įsigijimų strategijoje iki 2015 m. numatyta, kad urėdijos turi investuoti į techniką, kad 50 % miško ruošos darbų galėtų atlikti savomis pajėgomis, t. y. nesamdydami rangovų. Tai ir padėjo sutelktomis daugelio miškų urėdijų jėgomis sudoroti vėjalaužas per žiemą. Po 1994–1995 m. vėjavartų aplaidžiai nespėta susitvarkyti per dvejus metus, miškuose prisiveisė žievėgraužių tipografų ir nelaimė išsitęsė į 5 metus. Pasirinkta strategija pasiteisino, nes mobilizavus bendras miškų urėdijų pastangas, tokio „tęsinio“ išvengta.

Europoje Lietuvos valstybinių miškų žinybos miškininkai vieninteliai miško gaisrus gesina patys, (to pageidauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), nes esame sukūrę veiksmingiausią Europoje gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistemą. Šiuo metu Lietuvoje yra įdiegta moderni Automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema, kuri leidžia efektyviai lokalizuoti gaisrų židinius.

Lietuvoje valstybinių miškų sertifikavimas vyksta pagal patį griežčiausią sertifikavimą pasaulyje – FSC sertifikatą. Šio sertifikato auditas liudija, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai – pagal biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimų principus.

Šis aukštas Jeilio universiteto mokslininkų įvertinimas yra tvirtas atsakas jau eilę metų šmeižto kampanijos eskaluojamam mitui – kad valstybiniai miškai valdomi ir naudojami neefektyviai. Tuo buvo grindžiamas prieš kelerius metus propaguotas sumanymas reorganizuoti valstybinių miškų sistemą į vieną įmonę, akcinę bendrovę, vėliau bandymas įtraukti juos į kažkokią pasaulyje neturinčią analogų struktūrą „Visuomį“, skleidžiami įvairiausi gandai, rezgamos sveiku protu nesuvokiamos asmeninės insinuacijos. Aišku, iš kur visa tai kyla: miškai yra vienintelis pats vertingiausias ir dar neišparceliuotas valstybės turtas, ir tam tikroms grupuotėms labai rūpi jį priglausti.

Įrodinėjant Lietuvos valstybinių miškų valdymo, naudojimo ir tausojimo efektyvumą, Lietuvos mokslininkai jau prieš metus pateikė Lietuvos mokslininkų ekonominių studijų apžvalga, taip pat pateiktas išsamus duomenų paketas „Į rezultatus orientuota ir įrodymais pagrįsta valstybinių miškų sektoriaus darbo patirtis“. Darbuose patirtis aprėpta nuo 1996 m., kai buvo priimtas naujas Miškų įstatymas.

Tokiais įvertinimais gali džiaugtis visa Lietuvos miškininkų bendruomenė, miškininkystės mokslo atstovai, kai kurios visuomeninės organizacijos, tokiu įvertinimu turėtų didžiuotis ir Lietuvos politikai, kurie, iškilus pavojui valstybinių miškų išlikimui, pasipriešino tam ir LR Seime įregistravo rezoliuciją dėl valstybinių miškų išsaugojimo. LR Seimo pozicija užtvirtina nuostatą, kad Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra stabilumo garantas išlaikant tvarią, profesionalią ir kompleksinę miškininkystę. Tokiu įvertinimu turėtų didžiuotis ir kiekvienas Lietuvos pilietis, nes miškininkų darbo vaisius įvertina ir visuomenė. Viename interneto portale buvo skelbta Laisvosios rinkos instituto nuostata pasisakanti už miškų privatizavimą. Ten pat skaitytojams buvo pasiūlyta balsuoti. Rezultatas – 94 % jų Lietuvos miškus nori matyti valstybinius. Tai taip pat aukščiausia atestacija.

Generalinės miškų urėdijos informacija; www.gmu.lt

 

Kretingos.info