Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Norėtume gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją

pensija-sebLietuvos gyventojų žinios apie pensijų sistemą skurdžios, lūkesčiai — atitrūkę nuo tikrovės, o veiksmai — vangūs. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl. Retirement Readiness Index) Lietuvoje yra 3,3 iš 10. Latvijoje jis dar mažesnis — 2,9; Estijoje kiek geresnis — 3,6.

Pasirengimo pensijai rodiklį (PPR) lemia keturi pagrindiniai elementai: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek pasitiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko galiausiai tikisi senatvėje.

Du trečdaliai niekada nesidomėjo, už kiek teks pragyventi senatvėje

„Tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama. Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti vien valstybės mokama pensija, jei tapę senjorais nori gyventi oriai, tačiau imtis realių veiksmų — delsia, kol nepriartėja senatvė“, — sako SEB banko šeimos finansų ekspertė dr. Julita Varanauskienė.

Be to, ekspertė pastebi, kad nors lietuvių žinios apie pensijų sistemą (4,1 pagal dešimtbalę sistemą) įvertintos geriau negu kiti pasirengimo pensijai rodiklio elementai — pasitikėjimas pensijų sistema (3,6), elgsena rengiantis pensiniam amžiui (2,3) ir lūkesčiai (3,3), – turimos žinios apie pensiją labai dažnai yra neteisingos.

Kalbant apie lūkesčius, senatvėje lietuviai pageidautų gauti 78 proc. savo dabartinio darbo užmokesčio pensiją. „Tokie norai maždaug 1,7 karto atitrūkę nuo tikrovės. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi lietuviai žino, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau nenutuokia — kiek smarkiai. Kita vertus, Lietuvoje lūkesčiai realesni negu mūsų kaimynų latvių ir estų, kurie atitinkamai nurodo pageidaują gauti 93 ir 97 proc. algos pensijas“, — sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Dabartinė karta linkusi gyventi šiandiena

Norą gyventi tik šia diena pastebi ir psichologai.

„Turbūt visiems žmonėms yra būdinga savybė su tolimesne ateitimi susijusius sprendimus daugiau ar mažiau atidėlioti. Ypač, jei dėl neapibrėžtos naudos senatvėje jau šiandien tenka atsisakyti dalies pajamų. Tokie sprendimai itin sunkūs „dabartistams“, gyvenantiems šia akimirka. Žmogui atrodo, kad ateitis dar labai toli, o sprendimai dėl pensijos — labai neaiškūs ir rimti“, — sako Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentas dr. Antanas Kairys.

Pasak jo, kaupimą pensijai palengvintų, jei žmonėms reiktų priimti kuo mažiau sprendimų, pats pasirinkimas būtų paprastas ir aiškus, o sistema dažnai nekeičiama.

Tikisi paramos iš vaikų ir prisidurti dirbdami

„Sodroje“ ir antros pakopos pensijų fonduose gyventojai tikisi sukaupti 69 proc. dabartinės algos pensiją. Tačiau greta to viliasi turėti ir papildomų pajamų.

„Dažniausiai papildomais pajamų šaltiniais gyventojai nurodo darbo užmokestį dirbant sulaukus pensinio amžiaus ir savo šeimos bei artimųjų paramą. Beje, kas ketvirtas ir pats finansiškai remia savo tėvus bei senyvus giminaičius, tam per mėnesį vidutiniškai skirdamas 150 eurų per mėnesį“, — sako J.Varanauskienė.

Beveik du trečdaliai (61 proc.) lietuvių prisipažino savarankiškai (šalia „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų) pensijai nekaupiantys, o penktadalis — net neplanuojantys to daryti. Pagrindine priežastimi gyventojai nurodo lėšų trūkumą.

„Įdomu tai, kad tokią priežastį nurodo tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantys gyventojai: visiems jiems trūksta vidutiniškai dar bent 450 eurų per mėnesį, kad jau rastųsi galimybė taupyti pensijai. Tokie duomenys rodo, jog greičiausiai tai ne lėšų, o prioritetų klausimas“.

Apie PPR tyrimą

SEB banko užsakymu 2014 m. lapkritį buvo apklausta 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodologiją sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Rygos verslo aukštosios mokyklos Stockholm School of Economics Tvaraus verslo centru. Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 — puikų pasirengimą pensijai.

PPR įvertina keturis elementus: žinias, pasitikėjimą esama pensijų sistema, elgseną ir būsimos pensijos lūkesčius. SEB bankas jį ketina atlikti Baltijos šalyse kasmet, siekdamas įvertinti pasirengimo pokyčius.

Norėdami peržiūrėti video infografiką apie tyrimą:

Arvydas Žilinskas
SEB banko ryšių su žiniasklaidos vadovas

(Visited 22 times, 1 visits today)
123456