Penkių sekundžių sprendimo kaina – 900 metų

275

siukslesNors dažnai sakoma, kad gamta – tai mūsų antrieji namai, tačiau, aplinkosaugininkai teigia, jog ne kiekvienas yra linkęs atsakingai jais rūpintis. Net ir atokiausi miško kampeliai nėra apsaugoti nuo nepageidaujamų atliekų, kurios čia patenka dėl miško lankytojų aplaidumo – ypatingai šiukšlintojų daugėja vasaros ir rudens sezonų metu.

Anot psichologų, priimdami sprendimą, kaip turėtume pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, užtrunkame mažiau nei penkias sekundes, tačiau miške ar kitur gamtoje išmesta metalinė pakuotė gali suirti tik po 90 metų, plastiko pakuotė suyra per maždaug 200 metų, o stikliniai buteliai gamtą teršti gali net devynis šimtus metų.

„Daugelis savo veiksmus pateisina argumentu, kad nuo vienos šiukšlės situacija nepablogės arba „tai daro kiti, kodėl negaliu aš“, tačiau toks neatsakingas visuomenės mąstymas negali ir nėra toleruojamas, – tikino ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Augantis vartojimas didina susidarančių atliekų mastus, kurie gali tapti ilgalaikių neigiamų ekologinių padarinių priežastimi, todėl atliekomis privalome pasirūpinti dar jų susidarymo vietoje ir nelaukti, kol tai už mus padarys pati gamta“.

Atsakingumo stoka

Atliekų tvarkytojai įsitikinę – miestuose jau dabar turime pakankamai išplėtotą tvarkymui ir rūšiavimui tinkamą priemonių tinklą, kuris skatina patį gyventoją atsakingiau tvarkyti atliekas. Stebina tik tai, kad kai kurie gyventojai, atsidūrę gamtoje, atliekų tvarkymo principus tiesiog užmiršta, o kartais net elgiasi piktybiškai.

Vaineikių girininkijos girininko pavaduotojas Donatas Navakas sako, kad pamiškėse galima atrasti visą spektrą neatsakingai tvarkomų atliekų.

„Didesniuose miškų masyvuose, ypatingai prie didmiesčių, sodų bendrijų, didesnių vandens telkinių, dažniausiai aptinkamos statybinės atliekos, panaudotos automobilių padangos, įvairių rūšių plastiko gaminių atliekos, – pasakojo D.Navakas. – Ši problema ypač paaštrėja šiltuoju metų laikotarpiu ir grybautojams patraukus į miškus, kai vis daugiau žmonių, norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio ir pabūti gryname ore, laiką leidžia gamtoje, ieškodami kuo atokesnių kampelių”.

Siekiant efektyviai kovoti su minėtomis ir kitomis aplinkosaugos problemomis, Aplinkos ministerija (AM) nuolat vykdo akcijas, skatinančias atsakingiau rūpintis gamta. Šiais metais vykdoma akcija „Atliekų deginimo prevencija“ – šiuo metu jau yra atliktas 121 reidas, nustatytas 31 pažeidimas.

Gamtoje savo atliekas dažnai palieka ne tik grybautojai, bet ir žvejai, todėl aplinkosaugininkai akcijų „Lašiša“, „Lydeka“ ar kitų reidų metu, didelį dėmesį skiria būtent žvejybos vietoje susidariusių atliekų tvarkymui.

Gamtoje tiksinti bomba

Girininko pavaduotojo D.Navako teigimu, pavojingiausios atliekos gamtoje – įvairios cheminės medžiagos, kurias sunku pastebėti laiku, todėl dažniausiai jų žalingas poveikis gamtai užfiksuojamas jau per vėlai, kai tampa sudėtinga arba neįmanoma galutinai likviduoti padarinių.

„Pasitaiko atvejų, kai gyventojai, nesivargindami vežti atitarnavusių akumuliatorių ar įvairių tepalų pakuočių į atliekų surinkimo aikštelės, jas tiesiog palieka pamiškėse ar pakelėse, kur ilgainiui išsiskyrę sunkieji metalai tampa pavojingi ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, – sakė ekologijos sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovė D.Skruspkelienė. – Pavyzdžiui, jau daugelį metų ypač opi išlieka tepalų ir tepalinių alyvų atliekų tvarkymo problema – Lietuvoje per metus jų sunaudojama apie 27 tūkst. tonų, tačiau tik apie dešimtadalis šio kiekio yra surenkama ir sutvarkoma”.

Gamtoje fiksuojamų aplinkosauginių pažeidimų pavyzdžių pateikia ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas – didelė problema yra statybinės bei kitos didelių gabaritų atliekos.

„Gyventojai privalo šias atliekas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kur šios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai, tačiau dėl transportavimo kaštų ar techninių galimybių stokos šios atliekos dažnai jų nepasiekia. Šiuo atveju iškyla platesnis pilietiškumo klausimas, kai asmenys vietoj to, kad suorganizuotų transportą bei pristatytų didelių gabaritų atliekas į tams skirtas vietas, pasirenka lengviausią, tačiau neteisėtą atliekų atsikratymo būdą – dažniausiai būtent pamiškėse ar kitur mažiau matomose vietose”, – sakė ministras K.Trečiokas.

Atliekų tvarkymo kultūra auga

Šiuo metu daugumoje lankytinų vietų Lietuvoje yra įrengtos šiukšliadėžes, tačiau populiarėja ir alternatyvi idėja – atsisakyti atliekų surinkimo vietų gamtoje. Ši praktika sėkmingai pasiteisino daugelyje užsienio šalių, kur konteinerių ir šiukšliadėžių gamtoje buvo atsisakyta jau prieš keliasdešimt metų.

„Yra ne vienas pavyzdys Lietuvoje, pavyzdžiui Ladakalnyje ir jo apylinkėse, kur šiukšliadėžių neįrengimas pasiteisino, – sakė miškininkas D.Navakas. – Tai efektyvi priemonė ugdyti atliekų tvarkymo kultūrą, kai lankytojai savo atliekomis yra priversti pasirūpinti patys, jei nori po savęs palikti neužterštą ir gražią vietą, į kurią būtų malonu sugrįžti vėliau”.

Stengiantis sumažinti taršą miškuose, prie įvažiavimų į didesnius miškų plotus statomi informaciniai stendai, „prašantys” nešiukšlinti ir prisidėti gamtos puoselėjimo. Kai kurios teritorijos netgi stebimos vaizdo kameromis, nes aktyviausiai lankomas rekreacines teritorijas dėl pastovaus lankytojų srauto tenka prižiūrėti atidžiau.

Aplinkosaugai kartais pasitelkiami net orlaiviai – šiais metais vyko pirmasis Valstybės aplinkos apsaugos tarnybos reidas, panaudojant sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnį. Ateityje oro žvalgybos reidų planuojama surengti ir daugiau, nes tai veiksmingas būdas nustatyti užterštas teritorijas, fiksuoti kitus aplinkos apsaugos pažeidimus.

„Valstybės aplinkos apsaugos tarnybos pranešimų priėmimo centre per pirmą šių metų pusmetį gautas 531 pranešimas dėl netinkamo atliekų tvarkymo. Informacija perduodama regionų aplinkos apsaugos departamentams, o pareigūnai nustatę pažeidėjus taiko administracines baudas, teikiami privalomieji nurodymai pašalinti atliekas. Nepavykus nustatyti atliekų savininko, informacija perduodama savivaldybėms, – įspėjo K. Trečiokas.

„Visiškai atsisakyti šiukšliadėžių, kurios gamtoje yra tarsi svetimkūnis, ir išugdyti gyventojų atsakingumą, kartu keičiant požiūrį į aplinkosaugos problemų sprendimo svarbą – laiko reikalaujantis procesas, kuris Lietuvoje dar tik įsibėgėja, – pasakojo D. Navakas. – Pastebiu, kad pastaraisiais metais situacija miškuose, parkuose ir kitose rekreacinėse zonose akivaizdžiai gerėja. Dėl vykdomų visuotinių švaros akcijų, didėjančio visuomenės supratingumo žalieji plotai tampa švaresni ir kasmet tiek iš miškų, tiek iš labai dažnai lankomų teritorijų išgabenami mažesni atliekų kiekiai”.

Aplinkos ministras K.Trečiokas pastebėjo, kad žmonės darosi vis sąmojingesni ir reaguoja, jei gamta yra netausojama ir jai yra daroma žala.