Reikia technologų, daugėja humanitarų: kokių priemonių imtis?

291

biologijos-studentasLiepos 23 d. paskelbti pirmojo studentų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Išankstiniai duomenys rodo, jog šiemet, kaip ir daugelį metų, tarp populiariausių studijų sričių išlieka socialiniai mokslai. Visi sutinka, jog pasirinkimo laisvės riboti negalima, tačiau paklausti, ar po kelerių metų šiemet studijas pradėsiantys keli tūkstančiai teisininkų, ekonomistų ar politikos mokslų ekspertų turės specialybes atitinkančias darbo vietas, verta.

Ir nors daugelis absolventų savo pirminį pasirinkimą vertina teigiamai, vėliau neretai išryškėja skirtumai – „tiksliukai“ savimi pasitiki labiau nei humanitarai, baigus studijas jiems retai kada tenka trinti Darbo biržos suolus. Lietuvos pramonininkų teigimu, inžinerijos, informacinių bei aukštųjų technologijų, chemijos, fizikos ir biomedicinos sričių ekspertų darbo rinkoje trūkta jau dabar, o per ateinančius 10 metų šis poreikis tik didės, todėl keista, kad šios studijų kryptis taip sunkiai skinasi kelią.

Ir išties, pirmojo studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, jog šiemet „kietųjų“ mokslų studijas krimsti pasirinko kur kas mažiau jaunuolių nei socialinius mokslus. Ar tai reiškia, jog ateityje mums pritruks kvalifikuotų specialistų? Variantas neatmestinas, todėl prevencinių priemonių būtina imtis jau dabar. Seime gulintis ir rudenį parlamentarų pritarimo laukiantis Švietimo ir mokslo įstatymas turėtų užtikrinti būtent tų studijų paklausą, kurios ateityje atitiks prognozuojamą šalies pramonės raidą.

Palaiminus šį įstatymą, butų griežtinamas pernelyg liberalus studijų krepšelių paskirstymas, valstybės finansuojamos studijų vietos būtų tos, kurių labiausiai reiktų darbo rinkoje. Pirmasis toks valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms galėtų būti pateiktas jau 2016 metų studentų priėmimui, tai padėtų išvengti tų pačių sričių specialistų pertekliaus, šalyje galimai sumažėtų nedarbas, padidėtų proporcija darbuotojų, dirbančių pagal specialybę.

Dar vienas aspektas, kuris mūsų visuomenėje nuvertinamas, tai konkretaus amato išmanymas, tam tikros profesijos įgijimas. Vis dar vyrauja nuomonė, jog aukštojo mokslo diplomas pats savaime garantuoja darbo vietą, tačiau realybė kitokia. Naujausia statistika rodo, kad profesinių įgūdžių turinčių darbuotojų stinga, o aukštųjų mokyklų absolventų – per akis, todėl dažnas abiturientas turėtų pagalvoti, ką gali suteikti gyvenimo aprašymuose dominuojantis politologijos magistras, o ką – paklausi staliaus profesija.

Juk šiandien ne vienas darbdavys su žiburiu ieško gero dailidės ar suvirintojo, o rasti negali taip pat, kaip diplomuotas teisininkas darbo. Tai dar vienas uždavinys Vyriausybei – keisti visuomenės požiūrį į profesinį mokymą, vis labiau investuojant į tokių mokyklų infrastruktūrą ir mokymo kokybę.

Mindaugas Janulionis
LSDJS Vilniaus m. skyriaus pirmininkas,
LSDJS tarptautinių ryšių sekretorius