Vienų įmonių laiku VMI teikiamos sąskaitos parodo kitų galimai nedeklaruotas pajamas

339
Įmonės finansai. Nuotrauka Helloquence iš Unsplash.

Nuo 2016 m. i.SAF ir i.VAZ duomenų stebėsenos ir kontrolės rezultatas – 20 mln. eurų papildomai deklaruoto PVM.

2019 m. rugsėjo 10 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad pasitelkus Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) e. sąskaitų faktūrų teikimo posistemio i.SAF duomenis, nustatyta, jog tiriamos įmonės deklaruoti pelno ir bendrai tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenys nesutampa – įmonė laiku nepateikė informacijos apie beveik 2 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir viešai deklaravo dirbanti nuostolingai. Po VMI atliktos duomenų analizės įmonė dėl pavėluotai deklaruotų NT pardavimo sandorių papildomai deklaravo apie 325 tūkst. eurų standartinio tarifo pardavimo PVM.

„2016 m. startavus i.SAF ir i.VAZ posistemiams, PVM sąskaitų faktūrų ir krovinių gabenimo važtaraščių duomenis mokesčių administratoriui turi teikti visi PVM mokėtojai. Ši informacija naudojama analizuojant mokesčių mokėtojų rizikingumą, taip pat patikrinimų metu, duomenys vertinami ir atliekant PVM permokos (skirtumo) grąžinimus. Vien per I-ąjį 2019 m. pusmetį po stebėsenos ir kontrolės veiksmų, inicijuotų i.SAF ir i.VAZ duomenų analizės pagrindu, mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo beveik 4,7 mln. eurų PVM“, – teigia VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė. Sistemų duomenų pagrindu atliekant priešpriešinius prekių/paslaugų tiekėjų ir gavėjų sąskaitų tikrinimus, identifikuoti įmones, galimai nedeklaravusias sandorių ar „pamiršusias“ laiku pateikti kitus duomenis, tapo daug paprasčiau.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad minėtuoju atveju PVM sąskaitą faktūrą pirkėjui planuota išrašyti ne notarinės pardavimo sutarties pasirašymo momentu, o žymiai vėliau (kai įregistruojamas 100 proc. NT baigtumas), nors pirkėjai į naujus namus įsikraustė iš karto. Tai parodė i.MAS posistemiuose vežėjų pateikta informacija – gyvenamųjų būstų adresais buvo vežami maisto produktai, baldai ir pan. Užsakovai – fiziniai asmenys, sudarę pirkimo pardavimo sandorius.

VMI atstovės teigimu, atvejai, kai delsiama deklaruoti įvykusius sandorius, mokesčių administratoriui – ne naujiena. „Pardavimo PVM turi būti deklaruojamas tą patį mėnesį, kai išrašoma tiekėjo pardavimo PVM sąskaita faktūra. Minėtu konkrečiu atveju, išrašytas PVM sąskaitas faktūras su „atvirkštiniu apmokestinimu“ bendrovė PVM deklaracijose deklaravo daug vėliau nei tiekėjas jas išrašė. Tokiu būdu ne tik nesilaikyta dokumentų teikimo ir mokesčių mokėjimo reikalavimų, bet galimai bandyta išvengti PVM mokėjimo ateityje, o valstybės biudžetas reikiamu metu nepasipildė apyvartinėmis lėšomis“, – pasakoja E. Ramanauskienė, pažymėdama, kad nuolat gaunamų duomenų pagrindu neatitikimai nustatomi greičiau ir efektyviau, o apie šiuos pažeidimus įspėjus verslo atstovus – pavėluotai teikiamų duomenų praktika taikoma vis rečiau.

Po i.SAF ir i.VAZ duomenų analizės pagrindu inicijuotų stebėsenos ir kontrolės veiksmų, per 2018 m. mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo beveik 7,6 mln. eurų PVM, per 2017 m. – apie 3,7 mln. eurų PVM, per 2016 m. – apie 4,5 mln. eurų PVM.

VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus pranešti galima Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882, naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankius gyventojų aptarnavimo skyriuose.

Eglė Aleksandravičienė
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos