Vaiko teisių apsaugos problemoms spręsti trūksta ir išteklių, ir koordinavimo

114

vaiku-teises

Šalies vystymosi perspektyvos didele dalimi priklauso nuo šiandien vaikams skiriamo dėmesio. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, efektyvi vaiko teisių ir jo interesų apsauga turėtų būti tarp svarbiausių valstybės prioritetų. Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo buvo vertinama, kaip Lietuvoje yra ginami vaiko interesai ir apsaugomos jo teisės.

„Matome, kad metai iš metų problemų vaiko teisių apsaugos srityje nemažėja: vaiko teisių apsaugos procesas organizuojamas neefektyviai, o darbas su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais neduoda apčiuopiamų rezultatų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vaiko teisių apsaugos organizavimo auditas buvo atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visose šalies savivaldybėse, apklaustos kitos susijusios institucijos.

Įvertinus audito metu gautus duomenis paaiškėjo, kad dėl didelio darbo krūvio ir kitų išteklių trūkumo netinkamai organizuojami vaiko teisinis atstovavimas ir vaiko teisių apsauga teisiniuose procesuose. Pavyzdžiui, vienam Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistui Neringos ir Pagėgių savivaldybėse tenka 700 vaikų, o Vilniaus m. savivaldybėje – jau 3152 vaikai. Dėl nepakankamo finansavimo daugiau nei pusė savivaldybių VTAS neturi nei vieno teisininko. Be to, didžioji dalis savivaldybių neturi prieigos arba turi prieigą ne prie visų reikalingų registrų ar informacinių sistemų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nėra nustačiusi šeimos gyvenimo sąlygų vertinimo kriterijų (tik dvi savivaldybės patvirtinusios šeimos ir vaiko gyvenimo sąlygų vertinimo tvarkas), todėl VTAS darbuotojai šeimos gyvenimo sąlygas vertina subjektyviai arba formaliai. Dėl šių priežasčių VTAS dažnai teikia nepakankamai kokybiškas išvadas teismams, nagrinėjantiems įvairias su vaiko interesais susijusias bylas, o išvadų teikimo praktika sudaro prielaidas neracionaliam išteklių naudojimui. Neužtikrinamos vaikų teisės baudžiamajame procese – vaikai dažnai apklausiami tam nepritaikytose patalpose, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams ir psichologams.

Per 2008–2012 m. daugiau kaip 52 tūkst. vaikų dalyvavo biomedicininiuose tyrimuose, iš jų 710 – klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose, tačiau Lietuvos bioetikos komitetas, regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, turintys užtikrinti šių tyrimų kontrolę ir pacientų gerovę, nuo 2009 m. nepatikrino nė vieno tyrimo, kuriame dalyvavo vaikai. Šios institucijos taip pat privalo užtikrinti vaikų interesų apsaugą vykdant tyrimus, todėl šiuo metu Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme numatytas VTAS, kurie neturi kompetencijos vertinti medicininių tyrimo aspektų, dalyvavimas šiame procese yra netikslingas ir jų resursai naudojami neracionaliai.

30–40 proc. socialinės rizikos šeimų socialinės paslaugos teikiamos ilgiau nei 5 metus, tačiau priežastys, dėl kurių šeima įtraukta į apskaitą, neišnyksta. Ne visos savivaldybės vykdo socialinės rizikos vaikų apskaitą, daugiau kaip pusėje savivaldybių yra 25 proc. daugiau socialinės rizikos šeimų nei įtraukta į centralizuotą apskaitą. SADM nėra numačiusi kriterijų, pagal kuriuos šeimos galėtų būti diferencijuojamos pagal problemų sudėtingumo lygį ir pobūdį, taip pat nėra nustačiusi grėsmės vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui įvertinimo kriterijų ir vaiko paėmimo tvarkos (tik viena savivaldybė yra parengusi vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos aprašą), todėl ši rizika dažnai įvertinama netinkamai – dažni atvejai, kai vaikai iš šeimos paimami ir grąžinami atgal po 2–3 kartus. Gydymo įstaigos taip pat ne visada informuoja VTAS apie galimus vaiko teisių pažeidimus. SADM parengtas metodines rekomendacijas dėl darbo su socialinės rizikos šeima reikia tobulinti, nes netinkamai vertinamas socialinių paslaugų poreikis ir planuojamas darbas su šeima – individualaus darbo su socialinės rizikos šeima planuose nustatomos tėvams neįveikiamos (suremontuoti būstą), nekonkrečios (tinkamai rūpintis vaikais) ar su pagrindinės problemos sprendimu nesusijusios (nueiti į darbo biržą) užduotys. Ne visose savivaldybėse išvystytas socialinių paslaugų tinklas, esamas gali patenkinti tik 19 proc. socialinės rizikos šeimose augančių vaikų poreikį, tačiau SADM finansavimą vaikų dienos centrams skiria neteikiant prioriteto toms savivaldybėms, kuriose trūksta šių centrų paslaugų. Minimalios vaikų, linkusių daryti nusikaltimus, priežiūros priemonės (būti nustatytu laiku namuose, arba nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, nebendrauti su žmonėmis, darančiais vaikui neigiamą įtaką) nevykdomos, nes Švietimo ir mokslo ministerija nėra parengusi metodikos.

Vaikams telefonu 116111 teikiama pagalba taip pat nėra pakankama. Šiuo metu atsakoma tik į 4 proc. skambučių ir tik 11-21 val. Daugelyje kitų šalių tokia pagalba vaikams teikiama visą parą.

www.vkontrole.lt

 

Kretingos.info